Patentuotų išradimų paieška

Kai išradėjas randa tam tikros problemos sprendimą, reikia įsitikinti, ar sprendimas yra naujas. Be to, išradimo aprašyme turi būti nurodyti ir palyginti panašių problemų sprendimai su patentuojamu sprendimu. Technikos lygio nustatymas leidžia pamatyti, kuri technikos sritis jau apsaugota patentais, ir numatyti kryptį, kuria galima ieškoti naujų sprendimų. Atliekant naujumo paieškas, reikia atkreipti dėmesį, kad naujumui nustatyti svarbi visa iki paraiškos padavimo egzistuojanti viešai prieinama informacija pasaulyje, ir tai, kad patentų paraiškos paprastai skelbiamos po 18 mėnesių nuo paraiškos padavimo datos.

Naujumo ir techninio lygio paiešką (dar vadinama patentine paieška) gali atlikti pats pareiškėjas viešai prieinamose įvairiose patentų duomenų bazėse arba kreiptis į profesionalus (patentinius patikėtinius, kompetentingas institucijas).

Naujumo paiešką galima atlikti tiek nacionalinėse, tiek regioninėse, tiek tarptautinėse duomenų bazėse, viešai skelbiamose nemokamose patentų duomenų bazėse, kuriose būna pateikiami duomenys apie paskelbtas patento paraiškas arba išduotus patentus. Paieškas duomenų bazėse galima atlikti pagal išradimo pavadinimą, žodžius išradimo aprašyme, referate, tarptautinės patentų klasifikacijos indeksus, išradėjo ar patento savininko vardą, pavardę, pavadinimą.

Nacionaliniai ištekliai

Lietuvos Respublikos patentų duomenų bazė“ – duomenys apie nacionalines patentų paraiškas ir patentus.

Lietuvoje įsigaliojusių Europos patentų duomenų bazė“ – duomenys apie Lietuvoje įsigaliojusius Europos patentus, kuriuos išduoda Europos patentų tarnyba (www.epo.org)

Atliekant paiešką Lietuvos Respublikos patentų duomenų bazėje pagal žodinius elementus rekomenduojama naudoti lietuviškas raides ir jų atitikmenį lotynų kalbos rašmenimis, taip pat galima paieška išradimo pavadinime ir anglų kalba.

Lietuvos patento paraišką padavęs pareiškėjas gali prašyti Europos patentų tarnybos paieškos ataskaitos.

Paruošta remiantis Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro informacija, atnaujinta 2021-08-25

Patentų duomenų bazės

Ieškant patentų ir patentinių paraiškų rekomenduojama naudotis šiomis viešai prieinamomis nemokamomis tarptautinėmis patentų duomenų bazėmis:

Google Scholar – taip pat svarbus įrankis, ieškant paskelbtos nepatentinės informacijos (mokslinių straipsnių).

Laisvė veikti

Toliau pateikiamos Europos patentinės patikėtinės Eefje Vandamme rekomendacijos-atmintinė, paruoštos po 2020 m. lapkričio 17 d. vykusių mokymų Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) darbuotojams tema „IP prior-art searching”.

„Ar mano išradimas jau egzistuoja?“

Prieš pradedant patentavimo procedūras, rekomenduojama atlikti išradimo lygio (angl. state-of-the-art, prior-art) paiešką: peržiūrėti panašius patentus ir patentines paraiškas, kitą ne patentinę literatūrą (pvz., mokslinius straipsnius), viešai prieinamą informaciją.

„Ar galiu laisvai naudotis savo idėja?”

Ne visada. Norint įsitikinti, ar idėja gali būti laisvai panaudota (pvz., tose šalyse/regionuose, kuriose siekiama idėją panaudoti ar komercializuoti), rekomenduojama atlikti laisvės veikti (angl. freedom-to-operate) analizę.

Patento teisės galioja ne ilgiau kaip 20 metų, todėl paiešką galima apriboti iki tam tikro laiko, atsižvelgiant tik į pastaruosius 20 metų. Patento paieška gali būti sutelkta į turinį naudojant raktinius žodžius ir (arba) klasifikacijas (IPC ir (arba) CPC).

„Ar galiu patentuoti išradimą?”

Norint išradimui suteikti patentinę apsaugą, pirmiausia reikia įsitikinti, kad išradimas tenkina minimalius reikalavimus: išradimai yra patentabilus, jeigu jis yra naujas (nežinomas technikos lygiu), atitinka išradimo lygį (nėra akivaizdus atitinkamos srities specialistui) ir turi pramoninį pritaikomumą (jį realiai galima pagaminti ar panaudoti pramonėje, žemės ūkyje, sveikatos apsaugos ar kitose srityse). Pažymėtina, kad išradimas turi būti techninis sprendimas techninei problemai spręsti.

Įsitikinus, kad išradimas tenkina minimalius patentabilumo reikalavimus, reikia atsakyti į klausimą, ar tikslinga teikti patento paraišką. Sprendimas patentuoti ar nepatentuoti gali būti grindžiamas viena ar keliomis priežastimis.

Sprendimą taip pat gali lemti bendra intelektinės nuosavybės valdymo strategija.

„Kokią naudą suteikia intelektinės nuosavybės prior-art paieška?”

  • Laisvės veikti (angl. freedom-to-operate) įvertinimas: remiantis paieškos rezultatais galima daryti išvadą, ar tikslinėse šalyse/regionuose yra pakankamai laisvės naudoti ir/ar komercializuoti išradimą, nepažeidžiant kieno nors intelektinės nuosavybės teisių.
  • Patentabilumo įvertinimas: remiantis paieškos rezultatais atrodo, kad išradimas yra naujas (nežinomas technikos lygiu), atitinka išradimo lygį (nėra akivaizdus atitinkamos srities specialistui) ir turi pramoninį pritaikomumą (jį realiai galima pagaminti ar panaudoti), todėl yra patentabilus.
  • Technologinio akiračio praplėtimas: remiantis paieškos rezultatais galima daryti išvadas, kokios yra tendencijos ir konkurencinė aplinka.

„Kaip pasiekti laisvę veikti?”

Jeigu atlikus laisvės veikti (angl. freedom-to-operate) įvertinimą paaiškėja, kad veikimo laisvė yra ginčytina, tolesnės galimybės:

  • Sustoti
  • Apeiti apribojimus, atitinkamai perdarant išradimą
  • Nusipirkti licenciją (angl. license in)
  • Parduoti licenciją (angl. license out)
  • Abipusė licencija (angl. cross-license)
  • Bylinėtis (angl. litigate), siekti pripažinimo negaliojančiu (angl. invalidate)

Dokumentai